Trumpa istorija
Lietuvos žemės ūkio universiteto ištakos siekia 1924 m. Pirmieji Universiteto (tuomet Akademijos) rūmai Dotnuvoje.
Žemės ūkio akademija buvo įsteigta 1924 m. rugsėjo 3 d. Dotnuvoje, pertvarkius Lietuvos universiteto (Kaune) Agronomijos ir miškininkystės skyrių ir Dotnuvos žemės ūkio technikumą. Jos steigimosi statutą Seimas patvirtino tų pačių metų liepos mėnesį. Iškilmingas Steigiamasis posėdis įvyko spalio 15 d. Ši diena laikoma Akademijos įkūrimo data. Pirmoje prezidento A. Stulginskio paskirtoje profesorių taryboje buvo išrinktas ir pirmasis Akademijos rektorius profesorius P. Matulionis. Tuomet Lietuvoje padėtis buvo labai sunki, ir Vyriausybė nedaug galėjo paremti naujai įsikūrusią aukštąją mokyklą. Bet, nepaisant to, Akademija augo ir tvirtėjo, brendo nauja žemės ūkio mokslininkų karta. Tarpukario Akademijoje (1924-1937 m.) išlaikė baigiamuosius egzaminus ir apgynė diplominius darbus 125 absolventai. Deja, taikų darbą sutrukdė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas ir viena po kitos sovietų, vokiečių ir vėl sovietų okupacijos. Vienas skaudžiausių likimo smūgių - sovietinė okupacija kartu su lietuvių tautos genocidu. Daug profesorių ir dėstytojų, kaip ir kitų mokyklų, buvo ištremti į Sibiro lagerius, iš kurių daugelis nebegrįžo. Nemaža jų dalis pasitraukė į Vakarus. 1945 metais Akademija perkeliama į Kauną, į buvusią Žemės ūkio ministeriją Kęstučio gatvėje. 1946 metų pradžioje jai perduodama dalis Noreikiškių tarybinio ūkio studentų gamybiniam mokymui. Tais pačiais metais įsteigti inžineriniai fakultetai: Žemės ūkio mechanizacijos bei Hidromelioracijos ir Žemėtvarkos. Galutinai Kaune Akademija įsikūrė 1947 metais.
Didėjant studentų skaičiui ir atidarius neakivaizdinį skyrių, patalpos, esančios Kaune, pasidarė ankštos, be to, buvo problemų vežiojant studentus į mokomąjį ūkį Noreikiškėse. Todėl buvo nuspręsta pastatyti atskirą Lietuvos žemės ūkio akademijos miestelį Noreikiškėse.
Naujų rūmų kertinis akmuo buvo padėtas 1957 m. spalio 15 d., o galutinai į šį miestelį persikelta 1964 metais.
1969 metais buvo patvirtintas Akademijos generalinio išplėtimo planas, kuris su daliniais pakeitimais įvykdytas 1989 m. Miestelyje įsikūrė Vandens ūkio ir žemėtvarkos bei Ekonomikos fakultetų rūmai su auditorijų ir mokomųjų laboratorijų korpusais. Miškų ūkio ministerija pastatė mokomosios girininkijos pastatą. Buvo pastatyti 9 bendrabučiai bei Akademijos gyvenvietė, kurioje šiuo metu gyvena daugelis Akademijos profesorių, docentų, dėstytojų bei darbuotojų. Įrengtas mokymo poligonas, plėtėsi bandymų stotis.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Akademija perėjo prie naujos studijų sistemos. Atsirado nauji kvalifikaciniai laipsniai - bakalauras, diplomuotas specialistas, magistras, naujos sąvokos - modulis, kreditas. Studijų ir mokslo pagrindu tapo fundamentiniai teoriniai dalykai. Lygiagrečiai, fakultetų tarybų sprendimu, organizuojamos ir taikomosios studijos. Taip Lietuvos žemės ūkio akademija tapo universitetinio tipo aukštąja mokykla, plėtojanti mokslinius tyrimus ir ruošianti plataus profilio, aukštos kvalifikacijos žemės, miškų ir vandens ūkio specialistus, sugebančius spręsti teorinius ir praktinius žemės ūkio šakų uždavinius.
Įvykus įvairiems pertvarkymams bei bendradarbiaujant su Europos universitetais, Akademijos kolektyvas nutarė pakeisti savo aukštosios mokyklos pavadinimą. 1996 metų spalio 8 d. Lietuvos Seimo nutarimu Lietuvos žemės ūkio akademija pavadinama Lietuvos žemės ūkio universitetu.
Šiuo metu Universitete yra 5 fakultetai - Agronomijos, Ekonomikos ir vadybos, Vandens ūkio ir žemėtvarkos, Miškų, Žemės ūkio inžinerijos - bei 37 katedros. Universitetas įsikūręs 738,25 ha plote, turi 5 mokomuosius korpusus, bandymo stotį, mokymo centrą, mokomąjį ūkį, studentų ir dėstytojų miestelį. Mokomuosiuose korpusuose yra 40 auditorijų, 42 mokomieji kabinetai, 80 laboratorijų, biblioteka, kurios fonduose apie 600 tūkstančių knygų. Be pagrindinių studijų yra magistrantūra, doktorantūra. Universitetas suteikia daktaro, habilituoto daktaro mokslo laipsnius bei profesoriaus ir docento pedagoginius mokslo vardus. Persitvarkyti dirbti Vakarų universitetų pavyzdžiu nebuvo lengva, nes trūko ne tik patirties, bet ir lėšų. Dėl mažo atlyginimo aukštoji mokykla neteko daug gabaus ir perspektyvaus jaunimo, bet likusieji nenuleido rankų ir su dideliu entuziazmu vykdė studijų reformą, plėtojo ryšius su Vakarų universitetais, įsitraukė į tarptautines TEMPUS, PHARE ir kt. programas, per kurias gauname nemažai modernios kompiuterinės įrangos bei kitos technikos. Lietuvai žengiant į Europą, dar daug reikės nuveikti, norint tapti lygiaverčiu Vakarų universitetų partneriu.
Sprendžiamieji Universiteto organai yra Akademinis bendruomenės susirinkimas ir Universiteto senatas. Vykdomieji - Rektorius ir jo vadovaujamas rektoratas. Valdymo teisėtumą kontroliuoja Statuto priežiūros ir etikos kolegija. Rektoratas ir visas Universiteto kolektyvas vadovaujasi savo Statutu bei Lietuvos Respublikos įstatymais. Akademinį susirinkimą sudaro visi mokslo laipsnius ar pedagoginius mokslo vardus turintys darbuotojai. Rektoratą pasirenka pats rektorius savo įsakymu. Jį sudaro fakultetų dekanai, pagrindinių padalinių vadovai. Rektoratas, svarstydamas visus Universiteto veiklos klausimus, vadovaujasi Universiteto statutu.